- maringas
- 1 marìngas, -a adj. (1)
1. nešantis mirtį, gausus mirimų: Maringas čėstas, kad yra marai J. Nėra raštūse išguldyta visų atgalių tos karės, vienok gal minti, jog buvo kruvina ir maringa S.Dauk.
2. mirtinas, mirštamas: Nemaringa liga A1883,153.
marìngai adv.: Brolį Jogailos išvadino į vaidą, kurio[je], maringai jį pažeidęs, liepė už kojos į medį pakarti S.Dauk.3. susijęs su mirtimi: Zuikis … sėdo savie pamislyti, testamentą parašyti maringą, maringą JD1511. 4. mirtingas: Jais tėra tekę garsiuotis tik kasrelytei (nedaugiui) maringųjų žmogysčių Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.